Ilgai ėjau visai kitu keliu: turiu visiškai su grožio sritimi nesusijusius du bakalauro diplomus (Edukologija bei  Vadybos ir verslo administravimo), daug metų dirbau banke – darbą, kuris  visiškai nedžiugino. Bet šalia, visada jaučiau meilę estetikai: man buvo svarbu ir įdomu ne tik vidinio, bet ir išorinio grožio puoselėjimas. Priklausau kartai, kuomet paauglystėje, jaunystėje, neturėjome Youtube, Instagram, netgi knygų ir žurnalų pasakojančių apie makiažą. Nepaisant to, visada mokėjau gražiai ir subtiliai pasidažyti, atrasti tinkamas priemones, patiko eksperimentuoti, nes priemonių pasiūla gerokai skyrėsi nuo dabartinės. O makiažo stebuklą atradau, kai būdama dar moksleive laikraštyje apie stilių (nepraleisdavau nei vieno numerio) pamačiau labai trumpą reportažą su dviem nespalvotom  nuotraukom, kuriose buvo  Kevyn Aucoin grimas modeliui  „Prieš ir Po“. Manau, tada TAI ir  įvyko. Supratau, koks galingas gali būti makiažas. Tačiau mano paauglystės metais apie vizažisto amatą Lietuvoje niekas nekalbėjo, tad net nesusimąsčiau, kad tokias stebuklingas paslaptis galiu įminti ir aš, ir netgi iš to oriai gyventi. Tad prasidėjo mano ilgas kelias kita kryptimi… Tačiau tą laikraščio iškarpą saugojau, o vieną dieną, jau besimokydama Grimo akademijoje, nusipirkau Kevyn Aucoin „Making faces“ knygą, kurioje radau tą patį transformuojantį makiažą iš to seno juodai balto laikraštuko…

      Vieną dieną, prieš 10 metų, mano mylimas žmogus privertė mane „sustoti‘ ir paklausė, o „ką išties Tu nori veikti?“ Puikiai prisimenu tą dieną, kai nuostabiame Lichtenšteino parke Vienoje, ant jaukaus žalumoje paskendusio suoliuko apsisprendžiau palikti banką ir eiti mokytis grimo.  Tvirtai ir užtikrintai.

       Norėjau kasdienio betarpiško, intensyvaus mokymosi proceso, daug praktikos, ir kuo profesionalesnių įvairių sričių dėstytojų su ilgamete patirtimi, todėl pasirinkau būtent Grimo akademiją. Mokiausi penkis mėnesius ir įgijau vizažisto – grimerio kvalifikaciją.

       Man mokantis labiausiai patiko praktika, kuri pradžioje buvo netgi bauginanti. Bet dažnai  jaudulį prieš darbą jaučiu ir dabar. Jaudulys paleidžia, kai jau esu procese, kai rankos daro savo darbą, kai neša kūrybinė energija. Tai, kad mokantis daugiau dėmesio buvo skiriama praktikai, man buvo labai svarbu. Labai džiaugiuosi, kad  akademija suteikė progų praktikuotis realiuose TV projektuose, pabūti teatro užkulisiuose. Patiko labai didelę patirtį turintys dėstytojai, kurie dalijosi ne tik praktiniais patarimais, bet neįtikėtinomis istorijomis iš savo patirties. Žavėjo, kiek daug psichologijos šitame darbe! Taip pat esu dėkinga už įdiegtą suvokimą, kad vizažistas turi matyti daugiau nei tik makiažą – tai ir higiena, plaukai, apranga, atsakomybė, bendravimo kultūra ir t.t.

        Besimokydama Grimo akademijoje ir ją baigusi nesibodėjau daryti makiažus be atlygio – nes supratau, kad kuo daugiau turėsiu praktikos, tuo greičiau ir sėkmingiau galėsiu įsitvirtinti grožio sektoriuje. Ir kažkaip visai nepastebimai, mano nemokamas darbas tapo gerai apmokamu. Pradėjau gauti komercinių užsakymų, jau patyrusios kolegės kviesdavosi talkinti įvairiuose projektuose, pradėjo plėstis mano klienčių ratas.

      Ir šiadnien su pasimėgavimu dirbu vizažiste. Žinau, kas yra mano tikslinė grupė, kurių darbų ir projektų noriu imtis, kurių ne. Šiuo metu dirbu su privačiais klientais, reklamos projektuose, komercinėse ir asmeninėse fotosesijose. Nevengiu padėti kolegėms filmavimo aikštelėse, kartais dalyvauju socialiniuose projektuose. Mokau moteris individualiai makiažo sau paslapčių, kartais imuosi ir dėstytojos rolės PRO vizažistams. Esu prekės ženklo SOTHYS ambasadorė, kiekvieną sezoną Lietuvos rinkai pristatau naujas SOTHYS makiažo priemones.

       Ir dar vienas dalykas, kuris man yra labai svarbus – Tu gali planuoti ir modeliuoti savo laiką ir  darbo krūvį pats, pagal poreikį ir galimybes, o tai taip pat yra didžiulis privalumas.